- sueiti
- suei̇̃ti vksm. Abù suė̃jo į vi̇̀dų ir užsidãrė duri̇̀s.
.
sueiti
Look at other dictionaries:
sueiti — sueĩti 1. tr., intr. susitikti: Ar jį kada sueini? J.Jabl. Aš su juo dažniau sueinù Vv. Jegu sueisi dėdę, tai užprašyk, kad atvažiuotų svečiuos Ut. Dabar man jo nebepapuola sueĩt Pš. Jūs bijot į akis sueĩti Vkš. Šiandie suėjaũ tavo pusbrolį… … Dictionary of the Lithuanian Language
sueitis — sueitìs sf. (3b); Rtr, KŽ 1. suėjimas, susirinkimas: Jie terp save nė kokios sueities neturi (niekados nesueina) Grž. Visa sueitìs lietuvių buvo Vilniuj Vlk. Tame pačiame mieste buvo labai driūtas melninkas, panašus ing tą kunigą, ir sueitį su… … Dictionary of the Lithuanian Language
sueitis — sueiti̇̀s dkt … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
sutikti — sutìkti; Q627, H, N Rtr, L 1. intr. sutapti (glaudžiant), sueiti: Aliejus sėsta ir par sutikusius šulus, o [v]anduo – ne Šts. Jei tiktai visu mažiausis krislelis nesutiks kaip reikiant, sprogymė padžiūs S.Dauk. Kaip čia suriši, ka galas su galu… … Dictionary of the Lithuanian Language
suėjimas — suėjìmas sm. (2) 1. → sueiti 2: Jis žmogus nepašnekus, suėjimo nemėgsta rš. 2. susirinkimas, sueiga: Jokiuose suėjìmuose nebuvau Brt. O toj pirkiūtėj buvo velnių suejìmas Tvr. Augustas ... pažadėjo visus kviesti į suėjimą A1884,112. Mūsų… … Dictionary of the Lithuanian Language
suleisti — I. sudaryti sąlygas kartu būti, sujungti, suglausti. 1. tr. duoti sueiti, duoti susirinkti: Per anksti žiūrovus suleido į salę, dar galima buvo ilgiau pavėdinti rš. | Liuob tėvai suleis vaikus pri daraktoriaus ir mokys Šts. ║ priimti, įleisti… … Dictionary of the Lithuanian Language
suvaryti — 1 suvaryti tr. DŽ1, KŽ 1. SD449, Q656, R, R116, MŽ, MŽ152, Sut, N, M, L, LL304, NdŽ varant, genant priversti visus ar daugelį sueiti, subėgti, suskristi į kokią vietą, patalpą ar į būrį: Suvaryk bandą į prievartę, kol pavalgys piemuo J. Suvaryti… … Dictionary of the Lithuanian Language
pažinti — pažìnti, pažįsta, pažìno tr. 1. SD287,456, R turėti santykių, ryšių: Kitusyk pažinaũ visus to krašto senuosius Alk. Aš jį pažįt pažįstu, ale nesuseinam Erž. Aš jį nei žįte nepažįstu KI349. Aš savo mergelės dar nepažįstu JV3. Lig penkiosdešim… … Dictionary of the Lithuanian Language
prieiti — prieĩti 1. tr., intr. H einant prisiartinti (prie ko): Einu einu ir prieinù mišką Pn. Prieimi artyn R202. Jau jis buvo arti priėjęs prie ežero Grž. Pry lango pryejęs MitII41. Jis pėdina meilydamas prieiti vagičnai prie jos J. Prieidamas… … Dictionary of the Lithuanian Language
suartėti — intr. 1. sueiti arčiau (atstumo atžvilgiu): Puolamasis žygis turi tikslą suartėti su priešininku kautynėms rš. 2. sueiti į artimesnius santykius: Vietiniai komitetai turi suartėti su masėmis rš. Pala, pagyvens, suartė̃s Srv. artėti; paartėti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
